- pečelė
- ×pečelė̃ sf. (3b) 1. J, Brž, Šd, Všk žr. pečininkas 1: Sėsk ant pečelės pasišildyt Pšl. Mūsų pečelė̃ juda, bijau ir stot Vb. Kaip atsisėdo an pečelė̃s, ir užsnūdo Krs. 2. Všk, Jnšk vieta ant prieždos prieš krosnies angą: Pastumk pečiun puodą nuo pečelės Ppl. Ištrauk kopūstus ir pastatyk ant pečelė̃s Pn. Kam pẽčelę taip aplaistėt – paskiau visą dieną ir smirdės! Paį. Nuo pečiaus ir pečelė̃ įkaito Krs.
Dictionary of the Lithuanian Language.